Didėjant trąšų kainoms ir siekiant iš kiekvieno išberto kilogramo gauti didžiausią naudą, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik maisto medžiagų kiekiui, bet ir jų panaudojimo efektyvumui. Viena iš priemonių, galinčių padėti augalams geriau pasisavinti maisto medžiagas ir kartu gerinti dirvožemio būklę, yra huminės medžiagos.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo mokslininkai trejus metus tyrė huminių medžiagų poveikį rūgščiuose Vakarų Lietuvos dirvožemiuose. Tyrime buvo naudojamas iš leonarditų pagamintas huminių ir fulvinių rūgščių produktas Humistar, kuris buvo vertinamas tiek kaip huminių medžiagų ekstraktas, tiek kaip 0,5 % huminių medžiagų priedas mineralinėse NPK trąšose. Tyrimo metu buvo vertinamas poveikis dirvožemio savybėms, maisto medžiagų prieinamumui, biologiniam aktyvumui ir augalų derliui.
Kodėl huminės medžiagos svarbios?
Intensyviai ūkininkaujant dirvožemyje palaipsniui mažėja organinės medžiagos kiekis, blogėja struktūra, silpnėja biologinis aktyvumas. Huminės ir fulvinės rūgštys gali padėti spręsti šias problemas, nes:
- gerina dirvožemio struktūrą;
- didina maisto medžiagų prieinamumą;
- skatina šaknų vystymąsi;
- aktyvina dirvožemio mikroorganizmus;
- gerina mineralinių trąšų panaudojimo efektyvumą.
Tyrime buvo lyginamas tradicinis NPK tręšimas su tręšimu, kai naudotos mineralinės trąšos, papildytos 0,5 % huminių medžiagų arba huminių medžiagų ekstraktas.
Fosforo prieinamumas padidėjo daugiau nei dvigubai
Viena įdomiausių tyrimo išvadų buvo susijusi su fosforo prieinamumu augalams.
Naudojant NPK trąšas su huminių medžiagų priedu, vandenyje tirpių fosfatų kiekis dirvožemyje padidėjo 1,8-2,1 karto, palyginti su netręštu dirvožemiu.
Dar įdomiau tai, kad dirvožemyje, tręštame NPK su huminių medžiagų priedu, buvo sukaupta 2,6-2,9 karto daugiau vandenyje tirpių fosfatų nei dirvožemyje, kuris buvo tręštas tradicinėmis NPK trąšomis.
Praktiškai tai reiškia, kad didesnė išbertų trąšų dalis išlieka augalams prieinama, todėl augalai gali efektyviau išnaudoti investicijas į tręšimą.
Mažesnis dirvožemio rūgštėjimas
Vakarų Lietuvoje vyraujančiuose rūgščiuose dirvožemiuose rūgštėjimas yra nuolatinė problema.
Trejų metų tyrimas parodė, kad tradicinis NPK tręšimas dirvožemį rūgštino labiausiai, o huminių medžiagų naudojimas šį procesą švelnino. Nors huminės medžiagos dirvožemio pH reikšmingai nepadidino, jos padėjo sumažinti rūgštėjimo procesą.
Geresnė dirvožemio struktūra
Vienas svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių yra vandenyje patvarūs agregatai.
Praėjus dviem mėnesiams po tręšimo, dirvožemyje, kuriame buvo naudotos Humistar, vandenyje patvarių agregatų buvo 8,6-9,0 procentiniais punktais daugiau nei netręštame variante.
Kodėl tai svarbu?
Geresnė struktūra reiškia:
- geresnį vandens įsigėrimą;
- mažesnį dirvos suslėgimą;
- didesnį atsparumą erozijai;
- geresnį šaknų vystymąsi.
Aktyvesnis dirvožemio gyvybingumas
Mokslininkai taip pat vertino dirvožemio biologinį aktyvumą.
Didžiausias biologinis aktyvumas nustatytas variantuose, kuriuose naudotos NPK trąšos su huminių medžiagų priedu. Tai rodo aktyvesnę mikroorganizmų veiklą ir intensyvesnius dirvožemio gyvybinius procesus.
Aktyvus dirvožemis geriau mineralizuoja organines medžiagas, efektyviau aprūpina augalus maisto medžiagomis ir tampa atsparesnis nepalankioms aplinkos sąlygoms.
Ką parodė derliaus rezultatai?
Ūkininkui svarbiausias klausimas visada tas pats: ar investicija atsiperka?
Tyrimo rezultatai parodė, kad huminių medžiagų naudojimas buvo naudingas ne tik dirvožemiui, bet ir derliui.
Palyginti su tradiciniu NPK tręšimu:
- žirnių derlius padidėjo 1-11 %;
- vasarinių kviečių derlius padidėjo 7-8 %.
Lyginant su netręštu variantu, rezultatai buvo dar įspūdingesni.
Žirnių derlius padidėjo 23-34 %, o vasarinių kviečių net 74-76 %.
Ką tai reiškia skaičiais?
Jeigu ūkis augina:
- 6 t/ha kviečių,
- kviečių kaina siekia 200 €/t,
tai 7-8 % derliaus priedas reikštų papildomai:
- 0,42-0,48 t/ha grūdų;
- apie 84-96 €/ha papildomų pajamų.
Tai orientacinis pavyzdys, tačiau jis gerai parodo, kad net ir nedidelis procentinis derliaus padidėjimas gali turėti reikšmingą ekonominį efektą. (Paskaičiuota pagal tyrime nurodytą 7-8 % derliaus priedą.)
Kokią pagrindinę išvadą galima padaryti?
LAMMC Vėžaičių filialo tyrimas parodė, kad Humistar panaudojimas gali būti ne tik papildoma investicija, bet ir priemonė, padedanti efektyviau išnaudoti mineralines trąšas. Naudojant Humistar buvo stebimas didesnis fosforo prieinamumas augalui, geresnė dirvožemio struktūra, aktyvesnis biologinis gyvenimas ir didesnis augalų produktyvumas.
Svarbiausia suprasti, kad Humistar nepakeičia trąšų. Jų vertė slypi gebėjime padėti augalui ir dirvožemiui geriau išnaudoti tai, kas jau investuojama į tręšimą, o ilgalaikėje perspektyvoje prisidėti prie stabilesnio ir tvaresnio ūkininkavimo.
