Boras yra viena iš svarbiausių maisto medžiagų optimaliam augalų augimui, vystymuisi, derlingumui ir kokybei. Jei norime pagerinti derliaus kokybę rapsuose (pav. 1), cukriniuose runkeliuose ar kituose borui reikliuose augaluose, pirmiausia reikia įsitikinti, kad užtikrintas pakankamas boro ir molibdeno trąšų tiekimas. Boro trūkumo atveju gali kilti rimtų augalų pažeidimų, kurie reikšmingai veikia pagrindines fiziologines funkcijas ir sukelia didelius derliaus nuostolius. Boro trūkumas gali sutrikdyti augalų ląstelių sienelių formavimąsi, todėl sumažėja šaknų augimas, o tai tiesiogiai veikia augalų gebėjimą įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Be to, boro trūkumas gali sukelti žiedų ir vaisių deformacijas, sumažinti augalų atsparumą ligoms ar sausros pažeidimams.

Boras atlieka daug svarbių funkcijų augaluose:
– Ląstelių sienelių formavimas ir stiprinimas. Boras yra pagrindinė medžiaga, dalyvaujanti ląstelių sienelių formavime ir struktūrinėje celiuliozės integracijoje. Didžioji dalis boro (95–98%) yra lapų ląstelių sienelėse. Esant ryškiam borų trūkumui, dažnai susidaro patologinė (iškraipyta ir sustorėjusi) ląstelių sienelė.
– Ląstelių dalijimasis ir augimas – boras augalui yra ypač reikalingas intensyvaus augimo tarpsnio metu, todėl jis svarbus ląstelių dalijimosi procesuose. Boro trūkumas lėtina šaknų vystymąsi, sustoja ląstelių dalijimasis meristematinėje zonoje, tuo tarpu pakankamas boro kiekis leidžia šaknims vystytis normaliai.
– Azoto metabolizmas. Boras didina nitratų lygį augalų audiniuose ir mažina nitratų reduktazės aktyvumą boro trūkumo sąlygomis. Boro trūkumas augaluose netiesiogiai veikia fotosintezę, silpnindamas audinius, atsakingus už azoto jonų pernešimą.
– Žydėjimo produktyvumas – boras yra būtinas žiedadulkių vamzdelio vystymuisi ir didina žiedadulkių gyvybingumą. Todėl boro trąšos turi būti atiduodamos augalams tiesiogiai prieš žydėjimą, kad būtų sumažinta galimo trūkumo rizika (pav. 2). Pakankamas boro kiekis sumažina tuščių grūdų susidarymą ir ankštinių augalų derliaus praradimus.

– Kitų elementų įsisavinimas – boras veikia kitų augalų maisto medžiagų prieinamumą ir įsisavinimą iš dirvožemio. Bandymuose su boru atlikti purškimai reikšmingai padidino P, N, K, Zn, Fe ir Cu įsisavinimą bei jų išnešiojimą lapuose, pumpuruose ir sėklose.
– Cukraus transportavimas ir metabolizmas – boras dalyvauja cukraus pernešime iš augalų lapų į kitus augalo audinius, dalis tokias kaip sėklos, lapai, šaknys. Tai skatina derliaus kokybės gerėjimą – augalai sintetina riebalų rūgštis (aliejų rapsų sėklose), kaupia cukrus sacharozės pavidalu (cukriniuose runkeliuose).
Žemės ūkyje dažniausiai naudojamos boro formos:
- Natrio tetraboratas – dažniausiai naudojamas, tręšiant tiesiogiai į dirvą, nes purškiant ant lapų yra didelis nudegimo pavojus. Šios trąšos sudėtyje yra 22% natrio, kuris, tirpstant, išsiskiria natrio ir boro jonais. ir gali padidinti dirvos druskingumą, sukeldamas fitotoksinį stresą augalams.
- Boro rūgštis (H₃BO₃) – tai antra pagal dažnumą naudojama tirpios formos boro trąša, kurią augalai gali įsisavinti per šaknis arba per lapus. Paprastai boro rūgšties trąšos būna mažos koncentracijos, nes jos tirpumas vandenyje yra nedidelis, tačiau geriau tirpsta etanolamine. Todėl, tirpinant boro rūgštį etanolamine gaunamas stabilus, efektyvus ir aukštos koncentracijos trąšų produktas. Boro-etanolamino junginys turi geresnį įsisavinimą augaluose ir geresnį suderinamumą su kitais produktais maišant purkštuve.
- Boro-etanolaminas yra cheminis junginys, kuriame boras yra susijungęs su etanolamino grupe. Etanolaminas yra organinis junginys, kuriame yra tiek amino grupė (-NH2), tiek hidroksilo grupė (-OH), ir šis junginys gali padėti stabilizuoti borą bei pagerinti jo biologinį prieinamumą augalams. Toks junginys gali būti naudojamas kaip lapų trąšų priedas arba augalų mitybos produktas. Tinkamai naudojant , boro-etanolaminai gali pagerinti derlių ir augalų produktyvumą, tačiau reikia atsargumo, kad būtų išvengta per didelio boro kiekio, nes jis gali būti toksiškas augalams.
Kiek boro trąšų reikia augalams?
Boro, kaip elemento, poreikis skiriasi atsižvelgiant į nuo auginamus augalus.
Žieminiai rapsai: norint užauginti vieną toną derliaus, reikia mažiausiai 45 g boro trąšų.
Grūdiniai augalai: reikia tik 8 g boro vienai tonai derliaus.
Cukriniams runkeliams: reikalinga 15 g boro vienai tonai planuojamo derliaus, tačiau apskaičiuojant pagal prognozuojamą derlių, pavyzdžiui, 80 t/ha, per sezoną reikės apytiksliai 1200 g.
Ankštiniams augalams: poreikis boro siekia apie 8 g vienai tonai derliaus, tačiau praktikoje per sezoną paprastai purškiama apie 200 g.
Boras augaluose yra mažai judrus, todėl jo naudojimas turi būti gerai suplanuotas ir padalintas į kelis purškimus per augimo sezoną. Tai ypač svarbu, kad būtų užtikrintas boro prieinamumas kritiniuose augimo tarpsniuose, pavyzdžiui, žieminiams augalams prieš žiemojimą, kad sustiprintų audinius ir padidintų atsparumą nepalankioms sąlygoms. Taip pat boras yra svarbus intensyvaus augimo metu ir prieš žydėjimą, kad būtų išvengta borų trūkumo, kuris gali neigiamai paveikti augalų vystymąsi ir derlių. Padalinus borą į kelis etapus, augalai gali geriau pasisavinti šį mikroelementą ir pasiekti geresnį augimo ir produktyvumo rezultatą.
Borą rekomenduojama naudojamas kartu su molibdenu
Boras ir molibdenas (Mo) yra sinerginiai elementai, kurių funkcijos augaluose yra glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo. Molibdenas yra svarbi daugelio fermentų sudedamoji dalis, ypač nitrato reduktazės, kuri leidžia augalui efektyviai pasisavinti azotą. Tai, savo ruožtu, pagerina azoto ir sieros panaudojimą, skatina baltymų sintezę, taip pat prisideda prie žydėjimo produktyvumo ir sėklų vystymosi. Boras, nors ir mažai judrus augaluose, padeda užtikrinti geresnį šių elementų pasisavinimą ir bendrą augalų sveikatą. Šių elementų pusiausvyra ir teisingas naudojimas kritiniuose augalo augimo tarpsniuose gali žymiai pagerinti augalų produktyvumą, derlių ir jų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Tyrimai su rapsais, cukriniais runkeliais, dobilais ir kitais borui reikliais augalais rodo, kad boro naudojimas kartu su molibdenu pagerina tiek derlių, tiek jo kokybę, palyginti su vienu boru. Rapso derlius B+Mo variante padidėjo 14,1 %, palyginti su B variantu, taip pat žymiai padidėjo aliejaus kiekis sėklose (pav.3).
Jūros dumblių poveikis
Boras turi tendenciją kauptis senesniuose lapuose, kur jo pernaša į naujus audinius yra ribota. Tačiau kai kuriuose augaluose, tokiuose kaip: obuoliai, persikai, slyvos boras paskirstomas tolygiai ir nuolat pernešamas į kitas augalo dalis. Šie augalai turi didelį kiekį cukraus alkoholių, tokių kaip sorbitas ir manitas, kurie naudojami floemos transportui. Taip buvo nustatyta, kad cukraus alkoholis yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis boro mobilumą floemoje, dėl boro rūgšties ir cukraus alkoholio (cis-hidroksilo grupių) sąveikos (pav. 4).

Jūros dumbliai + B-Mo

Ascophyllum nodosum jūros dumblių ekstraktai yra turtingi manitoliu, alginatais ir kitais poleoliais, kurie augaluose veikia kaip osmoprotektoriai (antistresantai). Susijungdami su boru, pagerina jo mobilumą. Dėl šios priežasties „Rovensa Next“ sujungė tris sinergines sudedamąsias dalis – borą, molibdeną ir jūros dumblių ekstraktą kad pasinaudotų šių elementų pranašumais ir padidintų purškimo efektyvumą.
Ištrinčiau nereikia čia
Phylgreen B-Mo – jūros dumblių (Ascophyllum nodosum) natūralios trąšos. Gautos šaltu ekstrahavimo būdu nenaudojant aukštos temperatūros. Šios trąšos skatina augalų augimą ir vystymąsi visuose jų augimo etapuose. Jūros dumbliai turi prevencinį poveikį prieš abiotinius stresus. Papildyta su borui (B) ir molibdenu (Mo) reikalingų augalų papildomam tręšimui, siekiant pagerinti žydėjimo intensyvumą ir žiedadulkių produktyvumą. Galima naudoti žydėjimo pradžioje kartu su fungicidu.
Ascotop B-Mo plus aukštos kokybės šviežiai nupjauti jūros dumbliai Ascophyllum nodosum, kurių sudėtyje yra daug aktyviųjų medžiagų, tokių kaip manitolis, polioliai, cukrai. Produktas papildytas boru ir molibdenu. Ypatingai veiksmingas, esant abiotiniam stresui (druskingumas, sausra, šaltis, kt.), apsaugo augalus ir pamaitina boru ir molibdenu. Galima naudoti augalų žydėjimo pradžioje kartu su fungicidu.