Kaip nepasimesti huminių ir fulvo rūgščių produktų asortimente?

Huminės rūgštys žemės ūkyje

Huminės ir fulvo rūgštys, natūraliai susidarančios organinėse medžiagose, turi svarbią reikšmę žemės ūkyje. Šie junginiai, gauti iš humuso*, pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios gali pagerinti dirvožemio struktūrą (pav. 1), padidinti maistinių medžiagų prieinamumą augalams ir skatinti jų augimą. Be to, huminės ir fulvo rūgštys padeda gerinti dirvožemio vandens sulaikymo gebą bei biologinį aktyvumą, todėl jos tampa vis labiau vertinamos kaip natūrali priemonė tvariam žemės ūkiui. Šiame tekste analizuosime šių rūgščių cheminę sudėtį, jų poveikį dirvožemio kokybei ir praktinį taikymą žemės ūkyje, siekiant optimizuoti augalų derlių ir užtikrinti aplinkos tvarumą.

* Humusas – tai organinė medžiaga, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų skaidymo dirvožemyje. Jis yra labai svarbus dirvožemio komponentas, nes pagerina jo struktūrą, didina vandens ir maisto medžiagų sulaikymo gebą, taip pat skatina mikroorganizmų veiklą. Humusas suteikia dirvožemiui juodą spalvą ir yra pagrindinis maistinių medžiagų tiekėjas augalams. Tai pagrindinis elementas sveikam ir derlingam dirvožemiui, kuris padeda palaikyti ekosistemų stabilumą ir augalų augimą.

Kas yra huminės ir fulvo rūgštys?

Huminės ir fulvo rūgštys yra organiniai junginiai, atsirandantys humuso, t.y., organinės medžiagos, kuri susidaro, kai augalai ir gyvūnai suyra, proceso metu. Šie junginiai yra svarbi dirvožemio sudedamoji dalis ir turi keletą skirtingų savybių:

Huminės rūgštys

Tai didesni ir sudėtingesni molekuliniai junginiai (pav. 2), kurie suteikia dirvožemiui tamsią spalvą. Jos gerina dirvožemio struktūrą, didina vandens sulaikymo gebą ir skatina maistinių medžiagų prieinamumą augalams. Huminės rūgštys taip pat padeda stabilizuoti dirvožemio granuliometrinė sudėtį, mažindamos vėjo erozijos riziką.

Fulvo rūgštys

Tai mažesni ir lengviau tirpūs junginiai (pav. 2), turintys didelį maistinių medžiagų sulaikymo ir transportavimo potencialą. Jos efektyviai veikia kaip chelatizatoriai, padedantys augalams pasisavinti mineralus, tokius kaip geležis, kalcis ir magnis, iš dirvožemio.

Abi šios rūgštys turi didelę reikšmę žemės ūkyje, nes jos prisideda prie dirvožemio derlingumo, augalų sveikatos ir ekosistemų tvarumo. Jų naudojimas gali padėti mažinti cheminių medžiagų poreikį ir skatinti tvaresnę žemės ūkio praktiką.

Viena ar daug skirtingų huminių ir fulvo rūgščių?

Kai augintojas perka „Huminių fulvo rūgščių“ produktą, iš tikrųjų jis perka 10-100 skirtingų huminių ir fulvo rūgščių derinį, o ne atskiras humines ar fulvo rūgštis. Gamintojas išgauna humines ir fulvo rūgštis iš žaliavos, tokios kaip Leonarditas ar durpės, mišinyje yra 1000 skirtingų huminių ir fulvo rūgščių. Šiame mišinyje kiekviena huminė ar fulvo rūgštis turi šiek tiek kitokią cheminę formulę nei šalia jos esanti rūgštis ir skirtingai veikia augalų augimą bei jų šaknų vystymąsi.

Tačiau naudojant įprastus bandymus, sunku atskirti arba identifikuoti kiekvieną atskirą huminę ir fulvo rūgštį. Galutinis produktas pakuotėje – tai skirtingų huminių ir fulvo rūgščių derinys.

Kam skirtas pasirinktas produktas ir kokius požymius turi kiekviena rūgščių grupė?

Huminės rūgštys yra skirtos dirvožemio struktūros gerinimui ir jame esančios mikrobiologijos gyvybingumui didinti. Šios rūgštys išgaunamos išskirtinai tik iš Leonarditų, kurie kasami Amerikoje, ir yra eksportuojami į visą pasaulį. Paprastai produktai, kuriuose gausu huminių rūgščių pasižymi tamsiai ruda spalva (panašia į šokolado) ir aukštu pH (virš 9 pH – kuo daugiau huminių rūgščių, tuo tirpalo pH didesnis).

Fulvo rūgštys yra reikalingos huminėms rūgštims kaip katalizatorius, kad produktas turėtų geresnį poveikį. Jos padeda mineralizuoti dirvožemį ir lengviau atpalaiduoja maisto medžiagas iš dirvožemio, padarydamos jas augalams prieinamomis. Šios rūgštys gali būti vartojamos ir augalų ir kaip maisto medžiagos. Fulvo rūgštys dažniausiai yra išgaunamos iš durpių (paplitimas daug didesnis, nei Leonarditų) ir gaminamos iš vietoje esančių žaliavos šaltinių. Produktai, kuriuose yra didesnis fulvo rūgščių yra šviesiai rudos – chaki spalvos, turi mažesnį pH (mažiau nei 9 pH) ir yra gerokai pigesni nei produktai, turintys didelį huminių rūgščių kiekį.

Produktų skirtumai

Perkant „huminių fulvo rūgščių“ produktą būtina atsižvelgti į jo paskirtį, t.y., kokiu tikslu jis bus naudojamas.

• Jei tai produktas, kuris skirtas dirvožemio gerinimui, vandens talpai didinti, erozijų mažinimui ir pan., tokiu atveju rekomenduojama rinktis produktą su didesniu huminių rūgščių kiekiu. Santykis tarp produkte esančių huminių ir fulvo rūgščių 4:1 ar 5:1 yra geras.
• Jeigu produktas bus naudojamas augalų mitybai ir maisto medžiagų ar organinės medžiagos greitesnei mineralizacijai, tada tinkami produktai su didesniu fulvo rūgščių kiekiu. Tokie produktai turėtų būti purškiami ant dirvožemio su saiku, nes per didelis jų kiekis gali turėti neigiamos įtakos – per greitas organinės medžiagos (humuso) irimas.

Produktų su dideliu huminių rūgščių kiekiu privalumai ir panaudojimo būdai:

• Greitesnė šiaudų mineralizacija ir dirvožemio gerinimas

Huminių rūgščių poveikis šiaudų mineralizacijai yra svarbus procesas, turintis įtakos dirvožemio kokybei ir augalų augimui. Huminės rūgštys veikia šiaudų mineralizaciją, taip padidindamas organinės medžiagos kiekis dirvožemyje (pav. 4).

Organinių medžiagų skaidymas: huminės rūgštys skatina mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ir grybeliai, kurie yra atsakingi už organinių medžiagų, tokių kaip šiaudai, skaidymą veiklą. Šie mikroorganizmai padeda suskaidyti šiaudus į paprastesnius junginius, pvz., ligniną, celiulozę ir kt.

Maisto medžiagų atpalaidavimas: kai šiaudai suyra, huminės rūgštys padeda paversti lengviau preinamomis maisto medžiagas, tokias kaip azotas, fosforas ir kalis, kurios gali būti lengviau augalų įsisavinamos. Tai padeda pagerinti dirvožemio derlingumą.

Dirvožemio struktūros gerinimas: huminės rūgštys prisideda prie dirvožemio stambių dalelių susidarymo ir stabilumo, kas pagerina dirvožemio aeraciją ir vandens sulaikymą. Tinkamai mineralizuoti šiaudai gali padėti suformuoti sveikesnę dirvožemio struktūrą.

Cheminė sąveika: huminės rūgštys veikia kaip chelatizatoriai, todėl gali surišti maistines medžiagas ir padėti jų transportavimui augaluose. Tai užtikrina, kad mineralai, išlaisvinti iš šiaudų, būtų efektyviau pasisavinami.

Biologinė veikla: huminės rūgštys skatina dirvožemio mikrobiologinę veiklą – tai yra esminis veiksnys mineralizacijos procese. Didinant mikroorganizmų skaičių ir įvairovę, padidinamas ir šiaudų mineralizacijos efektyvumas.

Šie procesai kartu padeda pagerinti dirvožemio maistingumą ir augalų augimą, todėl huminės rūgštys yra vertingos ne tik mineralizacijos procese, bet ir bendrai dirvožemio sveikatai.

• Vėjo ir lietaus erozijos sumažinimas

Tikrai ne kartą ūkininkai skundėsi, kad po didelio kritulių kiekio išplaunamas dirvožemis, sėklos ir trąšos nunešamos nuo kalvų į klonius, taip sumažinant pasėlio tolygumą. Vėjo erozija ypač jaučiama esant dirvožemiui be augalinio sluoksnio: nešamos mažos dirvos dalelės (pav. 4), kurios gali pažeisti dygstančius augalus, prastėja dirvožemio kokybė.

Dirvožemio struktūros gerinimas: huminių rūgščių buvimas dirvožemyje padeda gerinti dirvožemio struktūrą. Jos skatina dirvožemio dalelių agregaciją, tai yra, dalelės sujungiamos į didesnes daleles. Tai padidina dirvožemio stabilumą ir sumažina erozijos riziką.

Vandens sulaikymo geba: huminės rūgštys didina dirvožemio vandens sulaikymo gebą. Didesnė vandens talpa sumažina paviršiaus nuotėkį ir padeda išvengti erozijos, kuri gali atsirasti dėl stipraus lietaus. Geresnis vandens sulaikymas taip pat skatina augalų augimą, kas papildomai sumažina erozijos riziką, nes augalų šaknys padeda stabilizuoti dirvožemį.

Mikroorganizmų veiklos skatinimas: huminės rūgštys skatina mikroorganizmų augimą dirvožemyje. Sveikas mikrobiomas padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir jo biologinę veiklą, kas prisideda prie dirvožemio stabilumo. Didesnis biologinis aktyvumas gali padėti sukurti humuso sluoksnį, kuris papildomai apsaugo dirvožemį nuo erozijos.

Augalų augimo skatinimas: huminių rūgščių poveikis augalų augimui ir sveikatai yra dar vienas svarbus aspektas. Augalai, kurie gauna pakankamai maistinių medžiagų ir yra sveiki, greičiau išvysto/užaugina didesnę šaknų sistemą, kuri sumažina tiek vėjo, tiek vandens eroziją.

Paviršiaus nuotėkio mažinimas: gerai struktūrizuotas dirvožemis su huminėmis rūgštimis geriau sulaiko vandenį ir sumažina paviršiaus nuotėkį. Tai padeda sumažinti erozijos, kuri gali atsirasti dėl stipraus lietaus ar tirpstančio sniego, riziką.

Humistar – huminių ir fulvo rūgščių produktas

Rovensa Next rekomenduoja savo ūkyje visada turėti produktą Humistar. Humistar sudėtyje huminių rūgščių santykis lyginat su fulvo yra 4:1 – tai dirvožemį gerinantis produktas.

Kada vartoti Humistar?

• Geresnei šiaudų mineralizacijai po javapjūtės. Humistar 5-10 l/ha, atsižvelgiant į šiaudų kiekį. Geresniam produkto poveikiui, rekomenduojama kartu naudoti ir azoto trąšas (KAS, salietra, karbamidas ar kt.). Azoto reikėtų skaičiuoti 30-50 kg/ha veikliąja medžiaga.

• Sėklos apvėlimui kartu su beicu. Humistar kartu su Ruter AA po 2 l/t sėklos. Didina vandens absorbciją ir greitesnį sėklos brinkimą. Taip pat teigiamai veikia šaknų sistemos vystymąsi.

• Anksti pavasarį, kol augalų biomasė dar nėra didelė – skatinti dirvožemio struktūros gerėjimą, greitesnį šaknų sistemos augimą, greitesnį atsigavimą ir regeneraciją po žiemos, mažina erozijų riziką. Humistar naudoti kartu su Ruter AA po 2 l/ha. Galima naudoti kartu su KAS trąšomis.

• Persodinus augalus, juos palaistyti su Humistar 100 ml ir Ruter AA 20-40 ml į 10 l vandens. Augalai greičiau prigyja.

• Susidarius „plutai“ dirvožemio paviršiuje. Po gausių kritulių, jei augalai dar neišdygę, susidariusi pluta ne tik apsunkina šį procesą, bet gali ir visai pražudyti augalus. Humistar 5-10 l/ha.

• Apsaugant dirvožemį nuo galimos vėjo erozijos Humistar 5-10 l/ha.

• Kartu su dirviniu herbicidu, prailginant ir išsaugant dirvožemio drėgmę Humistar 2-5 l/ha.