Mikroelementai, tokie kaip geležis, manganas, cinkas ir varis, yra būtini augalų augimui ir vystymuisi, tačiau dažnai jie būna nepasiekiami augalams dėl prasto tirpumo arba nesugebėjimo įsiskverbti į augalus per lapus arba šaknis. Siekiant užtikrinti, kad šie svarbūs mineralai būtų tinkami įsisavinti, naudojami chelatiniai junginiai.
Chelatiniai junginiai – tai cheminiai kompleksai, kuriuose metalų jonai yra „apgaubiami“ organinių medžiagų molekulėmis. Šie kompleksai stabilizuoja metalų jonus ir padeda išlaikyti juos tirpius bei prieinamus augalams, nes sumažina jų reakcijas su kitais dirvožemio komponentais. Chelatizatorių veiksmingumas priklauso nuo to, kiek stiprių ryšių (pvz., kovalentinių ar joninių) jie sukuria su metalų jonais. Kuo stipresni ryšiai – tuo mažiau metalas reaguoja su kitomis medžiagomis ir lieka stabilus, todėl augalai gali lengviau pasisavinti šiuos elementus. Žemės ūkyje naudojama keletas pagrindinių chelatizacijos metodų, kurie užtikrina mikroelementų prieinamumą augalams.
Sintetiniai chelatizatoriai
Sintetiniai chelatizatoriai yra organinės medžiagos, kurios suformuoja chelatinius kompleksus su mikroelementais, tokiu būdu padidindamos jų stabilumą ir įsisavinimą augalams. Dažniausiai naudojami chelatizatoriai yra EDTA (etilendiamintetraacetato rūgštis), DTPA (dietilentriamino penatacteto rūgštis) ir EDDHA (etilendiamino-2,2-difenilmetano-tetraacetato rūgštis). Su šiais sintetiniais chelatizatoriais yra sudaromi labai stiprūs ryšiai, dėl kurių galutinis produktas tampa labai stabiliu (pav. 1).
Chelatiniai produktai yra efektyvus būdas augalus aprūpinti reikalingais mineralais, užtikrinant jų optimalų įsisavinimą, naudojant mažas normas. Dėl aukšto įsisavinamumo tiek per lapus, tiek per šaknis, chelatai leidžia augalams greitai pasiekti reikiamas maisto medžiagas, gerina jų augimą ir vystymąsi.
Natūralūs chelatizatoriai (organiniai junginiai)
Natūraliais (organiniais) chelatizatoriais gali būti huminės ir fulvo rūgštys, organinės rūgštys (pvz., citrinų rūgštis), amino rūgštys, įvairūs augaliniai ekstraktai (pvz., iš jūrų dumblių). Natūralūs chelatizatoriai sudaro koordinacinius ryšius su metalų jonais kaip pagrindinį ryšių tipą (pav. 2).
Tai leidžia stabilizuoti metalų jonus ir kontroliuoti jų biologinį prieinamumą bei aktyvumą augale. Tačiau tokie ryšiai nėra labai stabilūs ir greitai skyla, esant nepalankioms aplinkos sąlygoms (dirvožemio pH, tirpalo pH, mišinio koncentracija ir pan.). Jie taip pat turi lėtesnį maitinamąjį poveikį augalams. Tačiau tai geras pasirinkimas, jei norima kartu ir praturtinti dirvožemį (huminės rūgštys) ar suaktyvinti augalus (amino rūgštys).
Mikroorganizmų pagalba (biologinė chelatizacija)
Kai kurie mikroorganizmai, ypač dirvožemio bakterijos ir grybai, gali gaminti organinius junginius, kurie veikia kaip natūralūs chelatizatoriai. Tokie mikroorganizmai, kaip Pseudomonas ir Bacillus rūšys, gamina medžiagas, kurios sujungia mikroelementus ir padeda augalams jas pasisavinti. Šis būdas yra draugiškas aplinkai ir labai tvarus, tačiau reikia nepamiršti, kad bakterijos ir grybai yra gyvi organizmai, tad tam, kad jie gerai veiktų, reikalingos palankios aplinkos sąlygos (temperatūra, dirvožemio pH, drėgmės režimas ir kt.). Tai lėtas procesas ir niekada neduos “čia ir dabar” efekto.
Augalų ekstraktai ir natūralūs junginiai
Kai kurie augalai (pvz., jūros dumbliai, kai kurių medžių žievės ir kiti augaliniai ekstraktai) gali veikti kaip chelatizatoriai dėl savo gaminamų organinių rūgščių (pvz., citrinų rūgšties, oksalo rūgšties). Tai labai natūralus augalų mitybos būdas. Tokie junginiai gali būti naudingi ne tik chelatizacijai, bet ir gerinant dirvožemio būklę bei biologinę įvairovę. Vis tik dažnai jie gerokai mažiau efektyvūs nei aukščiau išvardinti būdai.
Kalbant apie chelatinius mikroelementus, labai svarbu atsižvelgti į chelatizacijos laipnį. Kodėl tai svarbu?
Chelatizacijos laipsnis – tai rodiklis, kuris nusako, kiek chelatizatorius sugebėjo susijungti su metalų jonų, t.y., kiek chelatinio komplekso yra susidariusio tarp mikroelemento (pvz., geležies, mangano, cinko, vario) ir chelatizuojančio junginio (tokio kaip EDTA, DTPA, EDDHA ir kt.). Tai rodo, kokia dalis mikroelemento yra „apgaubta“ chelatizatoriaus ir tapusi stabilia, neatskiriama ir prieinama augalams. Chelatizacijos laipsnis yra labai svarbus, nes jis turi tiesioginę įtaką mikroelementų prieinamumui augalams. Remiantis ES Reglamentu, rinkoje esantys chelatiniai mikroelementai gali būti tokiais vadinami, jeigu pilnai chelatizuotų metalo jonų yra ne mažiau kaip 95% (pav. 3).
Rinkoje tenka matyti produktų, kurių chelatizacijos laipsnis geriausiu atveju siekia tik 50%, o kainos lygis panašus ar lygus tikrų chelatų kainai. Tokie produktai negali būti vadinami chelatais.
Chelatizacijos laipsnis yra svarbus, nes jis tiesiogiai veikia mikroelementų prieinamumą, stabilumą ir mobilumą dirvožemyje bei tirpale.
Aukštas chelatizacijos laipsnis leidžia mikroelementams būti lengvai pasisavinamiems augalų, tuo pačiu užtikrinant gerą augimo rezultatą ir aplinkos bei ekonominį efektyvumą. Per mažas chelatizacijos laipsnis gali sukelti nepageidaujamų padarinių, tokių kaip neefektyvus mikroelementų pasisavinimas, atsiradęs mikroelementų trūkumas ir padidėjusios trąšų sąnaudos.
Chelatizacijos laipsnis yra svarbus, nes jis tiesiogiai veikia mikroelementų prieinamumą, stabilumą ir mobilumą dirvožemyje bei tirpale. Aukštas chelatizacijos laipsnis leidžia mikroelementams būti lengvai pasisavinamiems augalų, tuo pačiu užtikrinant gerą augimo rezultatą ir aplinkos bei ekonominį efektyvumą.
Per mažas chelatizacijos laipsnis gali sukelti nepageidaujamų padarinių, tokių kaip neefektyvus mikroelementų pasisavinimas, atsiradęs mikroelementų trūkumas ir padidėjusios trąšų sąnaudos.
Mikroelementų naudojimo formos žemės ūkyje turi tiek privalumų, tiek trūkumų, ir jų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas konkrečiu auginamų kultūrų poreikiu, dirvožemio savybėmis, tręšimo technologijomis, galimybe atlikti purškimus laiku bei ekonominiais faktoriais.
Chelatiniai mikroelementai yra labai veiksmingi ir lengvai augalų įsisavinami. Be to, jų suderinamumas (tai leidžia juos efektyviai naudoti, kai į purkštuvą pilama didesnis kiekis įvairių produktų), nėra nuosėdų susidarymo rizikos bei mažos naudojimo normos, leidžia teigti, kad nors šie produktai yra brangesni, dažnai jie yra ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje.
Rovensa Next gaminami chelatai yra pilnai chelatizuoti (100%).
Produktai yra mikrogranulių pavidalu, kurios labai gerai tirpsta vandenyje ir yra stabilūs plačiame pH intervale. Asortimente esantys chelatiniai mikroelementai yra vieno metalo arba mišiniai, kas leidžia aprūpinti reikiamu kiekiu mikroelementų visas auginamas kultūras.
Tradecorp Zn – cinko EDTA chelatinės trąšos, kurios ypač reikalingos javams, kukurūzams, bulvėms, daržovėms, sodams. Puikiai tinka ankštines kultūras, sustiprina jų imuninę sistemą, sumažina ligų riziką (pvz., pupose -šokoladinė dėmėtligė). Naudojimo norma 0,5-2,0 kg/ha.
Tradecorp Mn – mangano EDTA chelatinės trąšos, kurios puikiai sumažins mangano trūkumą augalams – javams, rapsams, bulvėms, cukriniams runkeliams, burokėliams, ankštiniams augalams ir kt. augalams. Manganas nėra mobilus augaluose, todėl rekomenduojama jį naudoti mažesnėmis normomis, tačiau dažniau. Naudojimo norma 0,5-3,0 kg/ha.
Tradecorp Zn-Mn – tai EDTA chelatinės mangano ir cinko trąšos, kurias tinka naudoti javuose, kukurūzuose, daržovėse, bulvėse, svogūnuose. Naudojimo norma 0,5-2,0 kg/ha.
Tradecorp Cu – vario EDTA chelatinės trąšos, kurios lengvai tirpsta ir yra saugios naudoti su daugeliu AAP. Naudojimo norma 0,5-2,5 kg/ha, atsižvelgiant į augalų dydį ir panaudojimo laiką.
Ultraferro – geležies EDDHA chelatinės trąšos, kurios puikiai mažina geležies trūkumą visuose augaluose, ypač daržovėse, gėlėse, uogose ir soduose. Naudojimo norma laistant 1,0-1,5 kg/ha 1000 l vandens soduose ar uogynuose, arba 10-30 kg/ha daržovėms per vieną laistymą (naudojant 1,0-2,0 kg/ha 1000 l vandens).
Tradecorp AZ – chelatinių EDTA mikroelementų mišinys, kurį galima naudoti visiems augalams. Naudojimo norma 0,5-2,0 kg/ha.
