Vandens kokybės reguliavimas purškimams

Vandens kokybė yra esminis veiksnys, lemiantis augalų apsaugos bei tręšiamųjų produktų efektyvumą purškimo metu.

Pastaraisiais metais ūkininkai vis dažniau susiduria su problemomis, susijusiomis su tam tikrų pesticidų, tokių kaip insekticidai ir glifosato (žr. pav. 1) turintys produktai, veiksmingumo sumažėjimu. Dažnai šios problemos būna susijusios su netinkamomis vandens savybėmis, tokiomis kaip pH lygis ir vandens kietumas. Atsižvelgiant į tai, kad vandens kokybė tiesiogiai veikia purškiamų mišinių efektyvumą, svarbu įvertinti, kaip šie veiksniai gali paveikti augalų apsaugos ir tręšiamųjų priemonių veikimą. Netinkamas vanduo purškimuose augalų apsaugos produktų efektyvumą gali sumažinti net iki 20-30%, kas yra tikrai žymus investicijų praradimas ūkininkams. Todėl teisingas vandens paruošimas purškimui yra itin svarbus, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus.

Per pastaruosius metus atlikta daugybė vandens kokybės matavimų, pastebėti įvairūs sutapimai ir padaryta išvada, kad pagrindiniai kaltininkai yra būtent vandens pH ir karbonatų bei bikarbonatų kiekis vandenyje, t.y., vandens kietumas.

pH yra skaičius, kuris apibūdina vandenilio jonų koncentraciją tirpale arba “moksliškai”: vandenilio jonų aktyvumo neigiamą dešimtainį logoritmą, kuris apibūdina rūgštingumą ir šarmingumą.

Vandens pH priklauso nuo kalcio, magnio, kalio ir natrio karbonatų bei bikarbonatų koncentracijos vandenyje. Šie rodikliai visada bus kintantys skirtinguose šalies regionuose ir vandens ėmimo vietose. Važinėjant po visą Lietuvą ir Latviją bei tiriant vandens pH įvairiuose telkiniuose pastebėta, kad vyraujantis vandens pH yra nuo 7,5 iki net 9 (pav. 2). Šis vanduo yra tinkamas žmogaus organizmui, tačiau ne pasėlių purškimui. Aukštas pH suardo augalų apsaugos produktų molekules, mikroelementinės trąšos praranda savo stabilumą, taip sumažindamas jų poveikį. Vandens pH galima nustatyti, naudojant pH matuoklius arba lakmuso juosteles.

Formuojant purškiamąjį mišinį svarbu iš pradžių nustatyti vandens ėmimo vietoje esantį pH lygį. Kaip ir dirvožemyje, taip ir purkštuvuose naudojamas vanduo su netinkamu vandens pH sumažins maisto medžiagų pasisavinimą ir pagreitins augalų apsaugos priemonėse esančių veikliųjų medžiagų suirimą (sumažėja efektyvumas). Skirtingoms veikliosioms medžiagoms reikia skirtingo vandens pH jų stabilumui užtikrinti. Pavyzdžiui, glifosato veikliosios medžiagos tinkamas vandens pH yra 4,5-5,5. Glifosato efektyvumas esant vandens pH 9 sumažės perpus per 10 minučių. Taigi, per šį laiką mes net nesuspėsime pasiekti su purkštuvu lauko krašto. Panašiai yra ir su įvairiais insekticidais – jų efektyvumas perpus sumažės labai greitai, esant vandens jau pH 7. Čia ir atsiranda jau minėtos problemos su įvairiais augalų augimo stimuliatoriais, skirtingomis veikliosiomis medžiagomis ir jų efektyvumo sumažėjimu.

Jeigu vandens pH galime nustatyti patys namuose su atitinkamais ir lengvai prieinamais matavimo prietaisais, tai vandens kietumą reikės matuoti naudojant specialisto įrangą, pvz., RQflex prietaisą. Vandens kietumas yra natūralių vandens savybių visuma, susijusi su šarminių metalų koncentracija vandenyje. Jis skirstomas į karbonatinį (laikiną) ir nekarbonatinį (nuolatinį) kietumą. Purškiamam mišiniui naudojamo vandens atveju mus domina būtent karbonatinis, t.y., laikinasis kietumas – kai vandenyje yra hidrogenkarbonatų (dažniausiai Ca(HCO )2 ir Mg(HCO )2). Jie kaip magnetai traukia priešingo krūvio daleles, taip ir neigiamą krūvį turinčios veikliųjų medžiagų molekulės jungiasi su kietame vandenyje esančiais teigiamais kalcio ar magnio jonais. Susijungę su šiais jonais, augalų apsaugos ir tręšiamieji produktai sudaro naujas molekules, kurios dažnai būna mažiau efektyvios arba netenka savo veiksmingumo, o kai kurie gali net kristi į nuosėdas.

Kietas vanduo mažina lapų trąšų ir augalų apsaugos priemonių efektyvumą

Kalcio ir Magnio bikarbonatų koncentracija gali labai sumažinti purškiamo vandens kokybę. Vandenyje esantys bikarbonatai, jungdamiesi su augalų apsaugos produktų ar trąšų medžiagomis, suformuoja netirpius druskų kristalus, kurie gali virsti nuosėdomis ir užkimšti purkštukus – taip patiriami produkto efektyvumo ir finansiniai nuostoliai.

Lietuvoje vandens kietumas gali skirtis atsižvelgiant į regioną nuo regiono (pav. 4):

1. Šiaurės ir Vakarų Lietuva (pvz., Klaipėdos apskritis) – čia požeminiai vandenys dažnai yra minkšti arba vidutinio kietumo. Klaipėdos regione, kur daugiausia naudojama jūros vandens arba gėlinimo sistema, vanduo yra santykinai minkštas.
2. Pietų ir Rytų Lietuva (pvz., Vilniaus, Šalčininkų rajonai) – čia yra daugiau kieto ir labai kieto vandens, nes šiuose regionuose dažnai pasitaiko kalkinių uolienų, iš kurių išsiskiria didesnis kiekis kalcio ir magnio jonų.
3. Centras ir Aukštaitija (pvz., Panevėžio ir Utenos regionai) – šiuose rajonuose gali pasitaikyti tiek vidutinio, tiek kieto vandens, nes požeminiai vandenys gali pereiti per įvairias geologines struktūras.

Mūsų komandai, atliekant įvairius matavimus visoje Lietuvoje ir Latvijoje, pavyko pastebėti kelias subtilybes. Dažniausiai kietesnis vanduo būna giluminiuose šuliniuose arba vandens talpose, kurios teka arba yra regionuose, kur dirvožemio derlingas paviršinis sluoksnis yra seklus, o dolomito sluoksnis yra labai arti paviršiaus.

Rovensa Next asortimente esantis Spray plus yra produktas, kuris kuris ne tik mažina vandens pH, bet ir neutralizuoja vandenyje esančius bikarbonatus, taip pagerindamas mišinyje esančių veikliųjų medžiagų efektyvumą. Kad produktas veiktų maksimaliai gerai, labai svarbus produkto naudojimo eiliškumas.

Pirmiausiai į vandenį turėtų būti pilama Spray Plus, o vėliau – purškime naudojami produktai. Pageidautinas pradinis vandens kiekis purkštuve ne mažiau 70-80%, tačiau jei vanduo vežamas į laukus atskirai, galima susitvarkyti ir visą 100%. Nuo to purškimuose naudojami mišiniai tik bus efektyvesni. Taip pat būtina paminėti, kad naudojant Final K savo purškime atskirai vandens kietumo tvarkyti nereikia. Šis produktas ne tik pamaitina augalus reikalingu kaliu, bet ir neutralizuoja kalcio ir magnio jonus. Vandens pH ir kietumas turi didelę įtaką pesticidų efektyvumui. Aukštas pH gali suardyti pesticidų molekules, o vandens kietumas mažina jų veiksmingumą, sukeldamas junginių nuosėdas. Todėl svarbu prieš purškimą tikrinti vandens savybes ir, jei reikia, naudoti produktus, kurie pagerina vandens kokybę, tokius kaip Spray Plus, kad pasiektumėte geriausius rezultatus.

Spray plus – vandens korektorius, kuris mažina vandens pH (rūgština) ir neutralizuoja bikaronatus. Produktą naudoti rekomenduojama, kai:

• Naudojamas kietas vanduo;
• Reikalinga parūgštinti vandenį;
• Naudojama gausesnis produktų kiekis mišinyje;
• Naudojamų produktų normos yra labai mažos;
• Nebetenkina esamas augalų apsaugos ir tręšiamųjų produktų efektyvumas;
• Naudojamas sumažintas vandens kiekis purškimams.
• Naudojimo norma priklauso nuo vandens kietumo. Vidutinė norma yra 250-350 ml/1000 l vandens